EMI „VILNIUS“ techninės charakteristikos
Efektai
Komplektas
Nešiojamas modelis su nuimamomis atraminėmis kojomis.
Pilnas skambesio diapazonas: 8 oktavos nuo  “do1” iki “si5”
Pauzės fono lygis: ≤ minus 60 dB
Maitinimas: 220 V, 50 Hz
Klaviatūros padalijimas: atskiras dviejų žemiausių oktavų garsumo reguliavimas nepriklausomai nuo aukščiausiųjų.
Tembro formavimas: adityvinė harmoninė sintezė susidedanti iš 9 harmonikų: 16', 5⅓', 8', 4', 2⅔', 2', 1⅗', 1⅓', 1' .
Režimai (skambesio rūšys): ištisinis / vargoninis (Sustain / Organ) ir gęstantis / styginis (Decay / String). Gęstančio skambesio režime aukščiausių natų skambėjimo trukmė yra trumpesnė nei žemiausiųjų. Ji gali būti švelniai keičiama ne mažesniu nei 5 kartų intervalu.
Vibrato:  dažnuminis ir tembrinis reguliuojamas pagal gylį ir dažnį 5-8 Hz skalėje
Tremolo: trims aukščiausioms oktavoms. Valdomas dažnis.
Brush (dvi šluotelių garso įmitacijos): dviems žemiausioms oktavoms. Su valdomu lygiu.
EMI “VILNIUS”
Garso kolonėlė
Stiprintuvas
Garso pedalas
Pajungimo laidai
1 vnt.
1 vnt.
1 vnt.
1 vnt.
2vnt.
EMI TIPAS
Analoginiai elektroniniai vargonai
DAUGIABALSIS (POLIFONINIS)
Taip
KLAVIATŪROS APIMTIS
61 klavišas, 5 oktavos
Sekantis instrumentas:
VILNIUS-2
VILNIUS prototipas
Pirmasis EMI „VILNIUS“ buvo suprojektuotas, panaudojant diskretinių aktyvinių elementų bazę: tranzistorius, diodus, standartines to laikotarpio mažos integracijos mikroschemas, todėl EMI svoris siekė net 67 kg. Buvo paruošti keli konstrukciniai variantai.
Jurgis Šeduikis
Inžinierius.
Matavimai, eksploatacinė dokumentacija.
Vytautas Starkus
Inžinierius. Techninė dokumentacija, techninės sąlygos.
Ričardas Nomicas
Laboratorijos viršininkas, projekto vadovas.
Valentinas Mitrikas
Vedantysis inžinierius.
Garsų sintezės įrenginys - išradimas (SU 416732), principinės schemos.
AUTORIAI
SUKŪRIMO DATA
1973 m.
GAMINTOJAS
“Venta” mokslinio tyrimo institutas, Vilnius, Lietuva
MATMENYS
Instrumento:
1135 x 610 x 210 mm
(be atraminių kojų)
SVORIS
EMI be pakuotės
67 kg
KAINA
2400
rublių
Bendra informacija
Lietuviški Elektroniniai Muzikos Instrumentai (EMI) pradėti projektuoti 1969 metais. Vilniaus mikroelektronikos projektavimo ir gamybos įmonėje „Venta“ įkurtoje buitinės technikos projektavimo laboratorijoje. 1971 metais į komandą buvo pakviestas Valentinas Mitrikas. Jo įgytos žinios kuriant pirmąjį tranzistorinį instrumentą buvo pritaikytos pirmojo EMI „VILNIUS“ sukūrimui.
Kompozitorius Vytautas Barkauskas kartu su simfoniniu orkestru instrumentui parašė ilgos trukmės kūrinį - 32 min. trukmės oratoriją - misteriją „Nusilenk savo žemei“. EMI „VILNIUS“ buvo naudojamas ir kameriniame orkestre, kurio tuometinis vadovas buvo profesorius Saulis Sondeckis.
EMI „VILNIUS” turi 5 oktavų klaviatūrą ir 8 oktavų garsų skalę. Instrumentas veikia dviem režimais - ištisiniu (Sustain / Organ) ir gęstančiu (Decay / String), kurio trukmę galima keisti. Turi „Vibrato” ir „Tremolo” funkcijas su reguliuojamu gilumu ir dažnumu. Vargonų išskirtinumas - švarūs, švelniai atsirandantys ir švelniai išnykstantys garsai, kurie gali turėti net dešimtis tūkstančių skirtingų atspalvių. Autoritetų pripažintas kaip tinkamiausias intstrumentas lengvai ir klasikinei bei liturginei muzikai groti.
Kol instrumento projektavimo darbams vadovavo inž. Ričardas Nomicas,  jo pastangomis buvo laikomasi nacionalinio prioriteto ir instrumentai buvo vadinami „VILNIUS“ vardu. Vėliau, pagal Maskvos nurodymus, naujiems instrumentams buvo suteiktas pavadinimas „Elektronika“.
Prieš pradedant masinę gamybą instrumentas pirmiausia buvo parodytas profesoriui Leopoldui Digriui. Po jo rimto įvertinimo, toliau sekė ir kiti įvertinimai. Digrys parodė „VILNIŲ“ profesoriui Šetelichui,  pranešė kitiems muzikantams apie naują aukštos klasės instrumentą ir atvėrė jam kelią į rimtosios muzikos pasaulį. Vėliau šis EMI buvo pristatytas Liaudies meno kūrybos rūmuose ir LTSR kompozitorių sąjungoje vykusiose perklausose. Elektroninius vargonus „VILNIUS” palankiai įvertino LTSR valstybinės konservatorijos profesoriai: Leopoldas Digrys, Saulius Sondeckis, Leipcigo (VDR) Aukštosios muzikos mokyklos profesorius V. Šetelichas, kultūros ministerija, kompozitorių sąjunga, Lietuvos televizijos ir radijo atstovai bei vietiniai atlikėjai. Po teigiamų įvertinimų, buvo pratęsta instrumento gamyba. Tiek dėl muzikinių galimybių padidinimo, tiek dėl mikroelektronikos pažangos ir konstrukcijos jis buvo ir toliau tobulinamas. Vėliau prasidėjo ir kitų modelių projektavimas: „Vilnius-2“, „Vilnius-3“, „Vilnius-4“ ir „Vilnius-5“. Antrojo „Vilnius“ masinė gamyba nebuvo pradėta, o ketvirtasis liko tik dokumentacijose, fizinė versija nebuvo sukurta.
Nuo 1973 metų, toje pačioje įmonėje įkurtame ceche pradėta, bandomojo EMI pavyzdžio pagrindu sukurto, pirmojo EMI „VILNIUS“ masinė gamyba. Instrumento korpuso dizainą sukūrė baldų projektuotoja Valerija Cukermanienė, tuo metu dirbusi baldų projektavimo konstravimo biure, Vilniuje.
Vilniečių komanda, kurią sudarė laboratorijos viršininkas inž. Ričardas Nomicas ir inžinieriai (Valentinas Mitrikas, Vytautas Starkus, Jurgis Šeduikis, Vytautas Juodvalkis), 1972 m. pagamino EMI (bandomąjį pavyzdį). Tais pačiais metais LTSR kultūros ministerija bei LTSR liaudies meno kūrybos rūmų atstovai patvirtino aukštą instrumento tinkamumą serijinei gamybai.
1973 - 1976 m.
VILNIUS
VILNIUS-2
Sekantis instrumentas:
Efektai
Vibrato:  dažnuminis ir tembrinis reguliuojamas pagal gylį ir dažnį 5-8 Hz skalėje
Tremolo: trims aukščiausioms oktavoms. Valdomas dažnis.
Brush (dvi šluotelių garso įmitacijos): dviems žemiausioms oktavoms. Su valdomu lygiu.
Komplektas
Nešiojamas modelis su nuimamomis atraminėmis kojomis.
EMI “VILNIUS”
Garso kolonėlė
Stiprintuvas
Garso pedalas
Pajungimo laidai
1 vnt.
1 vnt.
1 vnt.
1 vnt.
2vnt.
EMI TIPAS
Analoginiai elektroniniai vargonai
KLAVIATŪROS APIMTIS
61 klavišas, 5 oktavos
DAUGIABALSIS (POLIFONINIS)
Taip
Pilnas skambesio diapazonas: 8 oktavos nuo  “do1” iki “si5”
Pauzės fono lygis: ≤ minus 60 dB
Maitinimas: 220 V, 50 Hz
Klaviatūros padalijimas: atskiras dviejų žemiausių oktavų garsumo reguliavimas nepriklausomai nuo aukščiausiųjų.
Tembro formavimas: adityvinė harmoninė sintezė susidedanti iš 9 harmonikų: 16', 5⅓', 8', 4', 2⅔', 2', 1⅗', 1⅓', 1' .
Režimai (skambesio rūšys): ištisinis / vargoninis (Sustain / Organ) ir gęstantis / styginis (Decay / String). Gęstančio skambesio režime aukščiausių natų skambėjimo trukmė yra trumpesnė nei žemiausiųjų. Ji gali būti švelniai keičiama ne mažesniu nei 5 kartų intervalu.
EMI „VILNIUS“ techninės charakteristikos
VILNIUS prototipas
Pirmasis EMI „VILNIUS“ buvo suprojektuotas, panaudojant diskretinių aktyvinių elementų bazę: tranzistorius, diodus, standartines to laikotarpio mažos integracijos mikroschemas, todėl EMI svoris siekė net 67 kg. Buvo paruošti keli konstrukciniai variantai.
Bendra informacija
AUTORIAI
Jurgis Šeduikis
Inžinierius. Matavimai, eksploatacinė dokumentacija.
Vytautas Starkus
Inžinierius. Techninė dokumentacija, techninės sąlygos.
Ričardas Nomicas
Laboratorijos viršininkas, projekto vadovas.
Valentinas Mitrikas
Vedantysis inžinierius.
Garsų sintezės įrenginys - išradimas (SU 416732), principinės schemos.
SUKŪRIMO DATA
1973 m.
GAMINTOJAS
“Venta” mokslinio tyrimo institutas, Vilnius, Lietuva
MATMENYS
Instrumento:
1135 x 610 x 210 mm (be atraminių kojų)
SVORIS
EMI be pakuotės
67 kg
KAINA
2400 rublių
Lietuviški Elektroniniai Muzikos Instrumentai (EMI) pradėti projektuoti 1969 metais. Vilniaus mikroelektronikos projektavimo ir gamybos įmonėje „Venta“ įkurtoje buitinės technikos projektavimo laboratorijoje. 1971 metais į komandą buvo pakviestas Valentinas Mitrikas. Jo įgytos žinios kuriant pirmąjį tranzistorinį instrumentą buvo pritaikytos pirmojo EMI „VILNIUS“ sukūrimui.
1973 - 1976 m.
VILNIUS
VILNIUS-2
Sekantis instrumentas:
EMI „VILNIUS“ techninės charakteristikos
Efektai
Vibrato:  dažnuminis ir tembrinis reguliuojamas pagal gylį ir dažnį 5-8 Hz skalėje
Tremolo: trims aukščiausioms oktavoms. Valdomas dažnis.
Brush (dvi šluotelių garso įmitacijos): dviems žemiausioms oktavoms. Su valdomu lygiu.
Komplektas
Nešiojamas modelis su nuimamomis atraminėmis kojomis.
EMI “VILNIUS”
Garso kolonėlė
Stiprintuvas
Garso pedalas
Pajungimo laidai
1 vnt.
1 vnt.
1 vnt.
1 vnt.
2vnt.
EMI TIPAS
Analoginiai elektroniniai vargonai
Pilnas skambesio diapazonas: 8 oktavos nuo  “do1” iki “si5”
Pauzės fono lygis: ≤ minus 60 dB
Maitinimas: 220 V, 50 Hz
Klaviatūros padalijimas: atskiras dviejų žemiausių oktavų garsumo reguliavimas nepriklausomai nuo aukščiausiųjų.
Tembro formavimas: adityvinė harmoninė sintezė susidedanti iš 9 harmonikų: 16', 5⅓', 8', 4', 2⅔', 2', 1⅗', 1⅓', 1' .
Režimai (skambesio rūšys): ištisinis / vargoninis (Sustain / Organ) ir gęstantis / styginis (Decay / String). Gęstančio skambesio režime aukščiausių natų skambėjimo trukmė yra trumpesnė nei žemiausiųjų. Ji gali būti švelniai keičiama ne mažesniu nei 5 kartų intervalu.
DAUGIABALSIS (POLIFONINIS)
Taip
KLAVIATŪROS APIMTIS
61 klavišas, 5 oktavos
VILNIUS prototipas
Pirmasis EMI „VILNIUS“ buvo suprojektuotas, panaudojant diskretinių aktyvinių elementų bazę: tranzistorius, diodus, standartines to laikotarpio mažos integracijos mikroschemas, todėl EMI svoris siekė net 67 kg. Buvo paruošti keli konstrukciniai variantai.
Bendra informacija
Jurgis Šeduikis
Inžinierius.
Matavimai, eksploatacinė dokumentacija.
Vytautas Starkus
Inžinierius. Techninė dokumentacija, techninės sąlygos.
Ričardas Nomicas
Laboratorijos viršininkas, projekto vadovas.
Valentinas Mitrikas
Vedantysis inžinierius.
Garsų sintezės įrenginys - išradimas (SU 416732), principinės schemos.
AUTORIAI
SUKŪRIMO DATA
1973 m.
GAMINTOJAS
“Venta” mokslinio tyrimo institutas, Vilnius, Lietuva
MATMENYS
Instrumento:
1135 x 610 x 210 mm
(be atraminių kojų)
SVORIS
EMI be pakuotės
67 kg
KAINA
2400 rublių
Lietuviški Elektroniniai Muzikos Instrumentai (EMI) pradėti projektuoti 1969 metais. Vilniaus mikroelektronikos projektavimo ir gamybos įmonėje „Venta“ įkurtoje buitinės technikos projektavimo laboratorijoje. 1971 metais į komandą buvo pakviestas Valentinas Mitrikas. Jo įgytos žinios kuriant pirmąjį tranzistorinį instrumentą buvo pritaikytos pirmojo EMI „VILNIUS“ sukūrimui.
Kompozitorius Vytautas Barkauskas kartu su simfoniniu orkestru instrumentui parašė ilgos trukmės kūrinį - 32 min. trukmės oratoriją - misteriją „Nusilenk savo žemei“. EMI „VILNIUS“ buvo naudojamas ir kameriniame orkestre, kurio tuometinis vadovas buvo profesorius Saulis Sondeckis.
EMI „VILNIUS” turi 5 oktavų klaviatūrą ir 8 oktavų garsų skalę. Instrumentas veikia dviem režimais - ištisiniu (Sustain / Organ) ir gęstančiu (Decay / String), kurio trukmę galima keisti. Turi „Vibrato” ir „Tremolo” funkcijas su reguliuojamu gilumu ir dažnumu. Vargonų išskirtinumas - švarūs, švelniai atsirandantys ir švelniai išnykstantys garsai, kurie gali turėti net dešimtis tūkstančių skirtingų atspalvių. Autoritetų pripažintas kaip tinkamiausias intstrumentas lengvai ir klasikinei bei liturginei muzikai groti.
Kol instrumento projektavimo darbams vadovavo inž. Ričardas Nomicas,  jo pastangomis buvo laikomasi nacionalinio prioriteto ir instrumentai buvo vadinami „VILNIUS“ vardu. Vėliau, pagal Maskvos nurodymus, naujiems instrumentams buvo suteiktas pavadinimas „Elektronika“.
Prieš pradedant masinę gamybą instrumentas pirmiausia buvo parodytas profesoriui Leopoldui Digriui. Po jo rimto įvertinimo, toliau sekė ir kiti įvertinimai. Digrys parodė „VILNIŲ“ profesoriui Šetelichui,  pranešė kitiems muzikantams apie naują aukštos klasės instrumentą ir atvėrė jam kelią į rimtosios muzikos pasaulį. Vėliau šis EMI buvo pristatytas Liaudies meno kūrybos rūmuose ir LTSR kompozitorių sąjungoje vykusiose perklausose. Elektroninius vargonus „VILNIUS” palankiai įvertino LTSR valstybinės konservatorijos profesoriai: Leopoldas Digrys, Saulius Sondeckis, Leipcigo (VDR) Aukštosios muzikos mokyklos profesorius V. Šetelichas, kultūros ministerija, kompozitorių sąjunga, Lietuvos televizijos ir radijo atstovai bei vietiniai atlikėjai. Po teigiamų įvertinimų, buvo pratęsta instrumento gamyba. Tiek dėl muzikinių galimybių padidinimo, tiek dėl mikroelektronikos pažangos ir konstrukcijos jis buvo ir toliau tobulinamas. Vėliau prasidėjo ir kitų modelių projektavimas: „Vilnius-2“, „Vilnius-3“, „Vilnius-4“ ir „Vilnius-5“. Antrojo „Vilnius“ masinė gamyba nebuvo pradėta, o ketvirtasis liko tik dokumentacijose, fizinė versija nebuvo sukurta.
Nuo 1973 metų, toje pačioje įmonėje įkurtame ceche pradėta, bandomojo EMI pavyzdžio pagrindu sukurto, pirmojo EMI „VILNIUS“ masinė gamyba. Instrumento korpuso dizainą sukūrė baldų projektuotoja Valerija Cukermanienė, tuo metu dirbusi baldų projektavimo konstravimo biure, Vilniuje.
Vilniečių komanda, kurią sudarė laboratorijos viršininkas inž. Ričardas Nomicas ir inžinieriai (Valentinas Mitrikas, Vytautas Starkus, Jurgis Šeduikis, Vytautas Juodvalkis), 1972 m. pagamino EMI (bandomąjį pavyzdį). Tais pačiais metais LTSR kultūros ministerija bei LTSR liaudies meno kūrybos rūmų atstovai patvirtino aukštą instrumento tinkamumą serijinei gamybai.
1973 - 1976 m.
VILNIUS