Lietuviški Elektroniniai Muzikos Instrumentai (EMI) pradėti projektuoti 1969 metais. Vilniaus
mikroelektronikos projektavimo ir gamybos įmonėje „Venta“ įkurtoje buitinės technikos projektavimo
laboratorijoje. 1971 metais į komandą buvo pakviestas Valentinas Mitrikas. Jo įgytos žinios kuriant
pirmąjį tranzistorinį instrumentą buvo pritaikytos pirmojo EMI „VILNIUS“ sukūrimui.
Kompozitorius Vytautas Barkauskas kartu su simfoniniu orkestru instrumentui parašė ilgos trukmės kūrinį -
32 min. trukmės oratoriją - misteriją „Nusilenk savo žemei“. EMI „VILNIUS“ buvo naudojamas ir kameriniame
orkestre, kurio tuometinis vadovas buvo profesorius Saulis Sondeckis.
EMI „VILNIUS” turi 5 oktavų klaviatūrą ir 8 oktavų garsų skalę. Instrumentas veikia dviem režimais -
ištisiniu (Sustain / Organ) ir gęstančiu (Decay / String), kurio trukmę galima keisti. Turi „Vibrato” ir
„Tremolo” funkcijas su reguliuojamu gilumu ir dažnumu. Vargonų išskirtinumas - švarūs, švelniai
atsirandantys ir švelniai išnykstantys garsai, kurie gali turėti net dešimtis tūkstančių skirtingų
atspalvių. Autoritetų pripažintas kaip tinkamiausias intstrumentas lengvai ir klasikinei bei liturginei
muzikai groti.
Kol instrumento projektavimo darbams vadovavo inž. Ričardas Nomicas, jo pastangomis buvo
laikomasi nacionalinio prioriteto ir instrumentai buvo vadinami „VILNIUS“ vardu. Vėliau, pagal Maskvos
nurodymus, naujiems instrumentams buvo suteiktas pavadinimas „Elektronika“.
Prieš pradedant masinę gamybą instrumentas pirmiausia buvo parodytas profesoriui Leopoldui Digriui. Po jo
rimto įvertinimo, toliau sekė ir kiti įvertinimai. Digrys parodė „VILNIŲ“ profesoriui
Šetelichui, pranešė kitiems muzikantams apie naują aukštos klasės instrumentą ir atvėrė jam
kelią į rimtosios muzikos pasaulį. Vėliau šis EMI buvo pristatytas Liaudies meno kūrybos rūmuose ir LTSR
kompozitorių sąjungoje vykusiose perklausose. Elektroninius vargonus „VILNIUS” palankiai įvertino LTSR
valstybinės konservatorijos profesoriai: Leopoldas Digrys, Saulius Sondeckis, Leipcigo (VDR) Aukštosios
muzikos mokyklos profesorius V. Šetelichas, kultūros ministerija, kompozitorių sąjunga, Lietuvos
televizijos ir radijo atstovai bei vietiniai atlikėjai. Po teigiamų įvertinimų, buvo pratęsta instrumento
gamyba. Tiek dėl muzikinių galimybių padidinimo, tiek dėl mikroelektronikos pažangos ir konstrukcijos jis
buvo ir toliau tobulinamas. Vėliau prasidėjo ir kitų modelių projektavimas: „Vilnius-2“, „Vilnius-3“,
„Vilnius-4“ ir „Vilnius-5“. Antrojo „Vilnius“ masinė gamyba nebuvo pradėta, o ketvirtasis liko tik
dokumentacijose, fizinė versija nebuvo sukurta.
Nuo 1973 metų, toje pačioje įmonėje įkurtame ceche pradėta, bandomojo EMI pavyzdžio pagrindu sukurto,
pirmojo EMI „VILNIUS“ masinė gamyba. Instrumento korpuso dizainą sukūrė baldų projektuotoja Valerija
Cukermanienė, tuo metu dirbusi baldų projektavimo konstravimo biure, Vilniuje.
Vilniečių komanda, kurią sudarė laboratorijos viršininkas inž. Ričardas Nomicas ir inžinieriai (Valentinas
Mitrikas, Vytautas Starkus, Jurgis Šeduikis, Vytautas Juodvalkis), 1972 m. pagamino EMI (bandomąjį
pavyzdį). Tais pačiais metais LTSR kultūros ministerija bei LTSR liaudies meno kūrybos rūmų atstovai
patvirtino aukštą instrumento tinkamumą serijinei gamybai.